Priešgaisrinės apsaugos sistemos

Praktika rodo, kad laiku gautas signalas apie gaisrą padeda užkirsti kelią pasekmėms, kurios kainuotų gerokai daugiau negu priešgaisrinės sistemos įrengimas. Dar daugiau, paprasčiausių dūmų daviklių įrengimas elektros paskirstymo spintose leidžia užkirsti kelią gaisrui dar iki jam prasidedant. Juo labiau, kad, pasak statistikos, daugelio buitinių gaisrų priežastimi tampa netvarkinga elektros instaliacija. Gaisro signalizacijos sistema stebi pastatų būklę visą parą, signalizacija perspėja apie ugnies židinius nakties metu, kai įmigę žmonės dūmų gali paprasčiausiai nepajusti.

Yra dviejų rūšių priešgaisrinės signalizacijos sistemos:

• Konvencinė gaisro signalizacijos sistema dažniausiai naudojama individualiuose namuose, butuose. Jai suveikus negalima nustatyti tikslios patalpos, kurioje yra gaisro židinys, nurodoma tik zona (patalpų grupė). Kadangi vienoje zonoje gali būti iki 20 jutiklių, neįmanoma tiksliai nustatyti, kuris jutiklis iššaukė pavojaus signalą. Svarbiausias šios sistemos privalumas yra mažesnė kaina.
• Adresinės gaisro signalizacijos sistemose galima tiksliai nustatyti, kur yra pavojaus signalą pasiuntęs jutiklis. Taip pat sistema suteikia daug papildomų galimybių valdyti įvairias pastato technines sistemas (ventiliacijos sistemą, liftus, eskalatorius, liukus), kilus pavojingai situacijai. Centrinis įrenginys praneša apie pavojų ir nurodo tikslų laiką bei vietą. Tokia funkcija leidžia aptarnaujančiam personalui nustatyti priežastis, dėl ko buvo duotas pavojaus signalas ir jei pranešimas apie gaisrą klaidingas, pavojaus signalas išjungiamas.

Ši sistema dažniau naudojama dideliuose įvairių įstaigų pastatuose,daugiaaukščiuose pastatuose, gamybinėse patalpose, sandeliuose, mokyklose, viešbučiuose.

Pagrindinės jutiklių rūšys:

Paprastai individualiuose namuose gaisro signalizacija yra įrengiama kaip sudėtinė apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos dalis ir valdoma vienu kontrolės įrenginiu.
Yra du pagrindiniai gaisro jutiklių tipai - dūminiai ir šiluminiai. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie paprasti, o iš tikro yra daugybė skirtingų gaisro nustatymo detektorių.

• optiniai dūmų jutikliai reaguoja į matomus dūmus,

• jutikliai, kurie reaguoja į nustatytą temperatūrą ir suveikia, jei temperatūra viršija 56ْС arba 90ْС. Jie naudojami tose patalpose, kuriose neįmanoma panaudoti optinių jutiklių,

• diferencijuoti šilumos jutikliai, jautrūs temperatūros pokyčio tempui. Jie naudojami patalpose, kuriose gali būti dūmų arba pastovi aukšta temperatūra,
• Dujų nuotekio jutikliai readuoja į padidėjusią dujų koncentraciją.

Konvencinėse sistemose tokius pačius jutiklius galima naudoti su skirtingų gamintojų priešgaisrinėmis centralėmis. Adresuojamų sistemų jutikliai suderinami tik su tų pačių gamintojų centralėmis arba su įrenginiais, veikiančiais pagal tą patį protokolą.
Kiekvienoje priešgaisrinės signalizacijos sistemoje yra pavojaus mygtukai, kurie įrengiami prie išėjimų iš patalpų ir evakuacijos keliuose bei pavojaus skambučiai arba sirenos, siunčiančios pavojaus signalą. Dideliuose pastatuose pranešimams apie pavojų naudojamos specialios įgarsinimo sistemos.
Visos priešgaisrinės signalizacijos sistemos turi būti projektuojamos laikantis galiojančių priešgaisrinių normų. Jei sistemos instaliuojamos sudėtinguose objektuose, rekomenduojama būtinai konsultuotis ir suderinti suprojektuotą sprendimą su vietos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Patarimai:

• Paprastai name jutikliai įrengiami techninėse ir greičiausiai užsidegančiose patalpose: katilinėse, elektros skydinėse, garažuose, šalia saunos ir pan. Tam praverčia dujų ir atviros liepsnos jutikliai.
• Jei namuose nėra dūmų detektorių, butinai juos įrenkite nors prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. Jei miegate užsidarę duris, įsirenkite dūmų detektorių ir miegamuose kambariuose. Jie gali išgelbėti jums gyvybę.
• Dūmų detektorių jautrumas, bėgant laikui, mažėja. Kartą per dešimt metų juos reikia pakeisti kitais.
• Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo detektorių dulkes ir voratinklius, kurie sumažina dūmų detektorių jautrumą.
• Būtinai įrenkite priešgaisrinės signalizacijos sistemą katilinėse.
• Elektroninės gaisro signalizacijos vartotojas turi atsiminti, kad sistemos efektyvumui įtakos turi pirminiai gaisro gesinimo įrankiai - gesintuvai, dėžės su smėliu, kastuvai ir pan., kurie yra numatyti priešgaisrinės saugos taisyklėse

Verta žinoti:

• Dūmų detektorius – tai prietaisas, aptinkantis dūmus. Jis pajunta ir readuoja į per didelį dūmų ir nematomų degimo produktų kiekį ore. Dūmų detektoriai gali aptikti rusenimą, ir degimą. Kambaryje atsiradus nedideliam dūmų kiekiui, jie ima skleisti garsų signalą, kuris pažadina miegančius žmones ir perspėja apie kilusį gaisrą.

• Šilumos ir dūmų jutiklių darbas priklauso nuo konvekcijos, kuri karštas dujas ir dūmus atneša iki jutiklio. Montuoti juos reikia tokiose vietose, kur jie greičiausiai sureaguotų į degimo produktus. Paprastai karštos dujos ir dūmai susikaupia aukščiausioje patalpos vietoje, todėl būtent ten turi būti sumontuoti jutikliai.
• Dūmai ir karštos dujos kyla į viršų, o ten jas praskiedžia švarus ir šaltas oras. Taigi, jei aukštesnė patalpa, tai gaisro židinys, kurio turėtų užtekti, kad sureaguotų jutiklis, plinta greičiau. Šį efektą galima šiek tiek kompensuoti naudojant jautresnius jutiklius.
• Be to, kai konvekcinis srautas gauna šviežio oro, sumažėja dujų temperatūra. Jei lubos ganėtinai aukštos ir temperatūra patalpos viršuje didelė, prie lubų dujų ir dūmų mišinio temperatūra gali sumažėti iki aplinkos temperatūros. Tai įmanoma, jei temperatūra patalpoje didėja, tarkim, šildant saulei. Viršuje ji gali būti didesnė ir už dūmų temperatūrą. Tokiame aukštyje dūmų sluoksnis susiformuos anksčiau (tarsi patalpoje būtų nematomos lubos), negu jie pasieks tikrąsias lubas. Šis procesas vadinamas stratifikacija. Tokiu atveju nei dūmai, nei dujos neveiks palubėje įrengtų jutiklių, nepriklausomai nuo pastarųjų jautrumo. Paprastai sunku nuspėti, kokiame aukštyje gali įvykti stratifikacija, nes tai lemia daugelis aplinkybių. Jei jutiklis buvo įrengtas spėjamame stratifikacijos aukštyje, o ji neįvyko arba įvyko žemiau, gaisrą galima pastebėti per vėlai, nes ganėtinai siauras konvekcinis srautas gali aplenkti jutiklį. Židinys plėsis ir išsiskirs daugiau šilumos, konvekcinis srautas įveiks šilumos barjerą ir lubose sumontuoti jutikliai suveiks vėliau, negu būtų suveikę, jei nebūtų stratifikacijos.
• Ugnies detektoriai nepriklauso nuo konvekcijos, nes fiksuoja ugnies spinduliavimą. Taigi jie būtinai turi būti sumontuoti, tačiau jų jautrumas mažėja, jei jie yra toliau nuo gaisro židinio.
• Montuojant įvairius priešgaisrinius jutiklius būtina įvertinti galimus oro srautus patalpoje. Kondicionieriai ir galingos vėdinimo sistemos gali neigiamai veikti jutiklių efektyvumą, teikdamos jiems gryną orą ir nupūsdamos dūmus ar dujas
• Dūmų detektoriai ant lubų turi būti montuojami taip, kad jų jautrūs elementai būtų žemiau lubų lygio.
• Detektoriai turi būti įrengti toliau negu vienas metras nuo vėdinimo sistemos kiaurymės. Ten, kur iš ventiliacijos angų oras patenka į patalpą.